Nauji tyrimai rodo, kad žmogaus veikla per pastaruosius 50 metų gyvūnų populiacijas sumažino 70 procentų. Kai kurios rūšys pastaraisiais metais buvo ypač pažeidžiamos. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte, kodėl Pasaulio laukinės gamtos fondas sako, kad „žiburiai mirksi raudonai“ apie laukinės gamtos nykimą, kuriose srityse sumažėjo daugiausia ir kodėl ekosistemos pokyčiai turi didelių pasekmių žmonėms.
1
Organizacijos problemos Raudonasis įspėjimas
Pasaulio laukinių gyvūnų populiacija nuo 1970 m. iki 2018 m. sumažėjo vidutiniškai 69 procentais, teigia Pasaulio laukinės gamtos fondas-JK, kurio Gyvosios planetos ataskaita skelbiama kas dvejus metus. Prieš dvejus metus nuosmukis siekė 68 proc. Prieš ketverius metus buvo 60 proc. Remiantis ataskaita, bendras nuostolis prilygsta Europos, Amerikos, Afrikos, Okeanijos ir Kinijos gyventojų išnykimui. Žmonės sukėlė nuosmukį dėl pernelyg didelio išsivystymo ir miškų naikinimo, dėl ko prarandamos natūralios gyvūnų buveinės ir buvo užteršta. Ir pasekmes pajus ne tik gyvūnai – tų natūralių buveinių panaikinimas gali sužlugdyti pastangas kovoti su klimato kaita. „Šviesos mirksi raudonai“, – pranešė organizacija.
2
Didžiausias nuosmukis
Gyvosios planetos indeksas stebi laukinės gamtos pokyčius visame pasaulyje, renka ataskaitas apie 32 000 5230 gyvūnų rūšių populiacijų. Pietų Amerikoje laukinės gamtos mažėjimas buvo didžiausias – gyvūnų populiacija per pusę amžiaus sumažėjo 94 procentais, nes dėl žmogaus vystymosi buvo sunaikintos biologiškai turtingos vietovės, tokios kaip Amazonė. „Šioje ataskaitoje nurodoma, kad didžiausias nuosmukis pastebimas Lotynų Amerikos regione, kuriame auga didžiausias pasaulyje atogrąžų miškas – Amazonė“, – sakė WWF-UK vadovė Tanya Steele. „Miškų naikinimo tempai spartėja, iš šios unikalios ekosistemos ne tik medžiai, bet ir nuo jų priklausoma laukinė gamta bei Amazonės gebėjimas veikti kaip vienas didžiausių mūsų sąjungininkų kovojant su klimato kaita.
3
O kaip su JAV?
Laukinių gyvūnų rūšių Šiaurės Amerikoje sumažėjo 20 procentų, o Europoje – 18 procentų, teigiama pranešime. Tačiau tai nėra gera žinia: mažesni skaičiai atsirado dėl to, kad didelė dalis natūralios aplinkos tose srityse jau buvo išnaudota. Kitur pasaulyje laukinės gamtos sumažėjo 66 procentais Afrikoje ir 55 procentais Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione. ae0fcc31ae342fd3a1346ebb1f342fcb
4
Labiausiai paveiktos rūšys
Labiausiai nukentėjo vandens pagrindo rūšys. Beveik 1400 rūšių gėlavandenių žuvų, roplių ir varliagyvių sumažėjo vidutiniškai 83 procentais.
5
Pasaulio lyderiai „Trūksta veiksmų“
„Mums didžiausią susirūpinimą kelia ne tik skaičiai“, – sakė Steele'as. „Tai faktas, kad nėra absoliučiai jokių veiksmų – trūksta pasaulio lyderių. „Nepaisant mokslo, katastrofiškų prognozių, aistringų kalbų ir pažadų, degančių miškų, apsemtų šalių, rekordinės temperatūros ir perkeltų milijonų žmonių, pasaulio lyderiai toliau sėdi ir žiūri, kaip mūsų pasaulis dega mūsų akyse“, – pridūrė ji. „Klimato ir gamtos krizės, susipynę jų likimai nėra kokia nors tolima grėsmė, kurią mūsų anūkai išspręs dar neatrasdami technologijas. Gruodį beveik 200 šalių planuoja susitikti Monrealyje JT aukščiausiojo lygio susitikime biologinės įvairovės klausimais, siekiant nustatyti naujus tikslus sustabdyti laukinės gamtos nykimą iki 2030 m. Nebuvo pasiektas nė vienas iš 2020 m. nustatytų tikslų.
Michaelas Martinas Michaelas Martinas yra Niujorke gyvenantis rašytojas ir redaktorius, kurio sveikatos ir gyvenimo būdo turinys taip pat buvo paskelbtas „Beachbody“ ir „Openfit“. Prisidėjęs prie „Eat This, Not That!“ rašytojas, jis taip pat buvo paskelbtas Niujorke, „Architectural Digest“, „Interviu“ ir daugelyje kitų. Skaityti daugiau
